skliautyti

skliautýti, skliaũto, skliaũtė 1. Vkš, Rt žr. skliaustyti: Arklys skliauto ausis J. Arkliai, užuodę vilkus, pradėjo skliautýti ausimis Šlvn. Du arkliu ausis šast šast skliautė ir nejo nė iš vietos M.Valanč. Ir auseles skliautýdamos, savo ragus kraipydamos, piemenei vinčavo ir pieniuku čestavo [ožkos] JD1521. 2. tr. saugoti, dengti: Pulkas nebgulo ant neprietelių, nes ėmė judu nu paojaus skliautyti S.Dauk.

◊ ausìs skliautýti Vkš su baime klausytis, nerimauti: Kaip pasibaidė arklys, ausìs skliautaũ, vežime sėdęs, kol nudauš mane J. Buvau nusiminęs, ausis beskliautąs, į kurią pusę sprukti Žem. Jau ausìs skliautáu, kumet jau biesas būs, jau reiks dvėsti Jdr. Eidamas par tiltą, skliautyk ausis, kad nenušautų Trk. Aš ir skliautáu ausìs, iš kur begausiu Ms. Girdėdamys tai, tėvai ausis skliautė ir suprato, kame Gustis teip apsčiai piningų gavo M.Valanč.